prastumti

prastùmti, pràstumia (pràstuma NdŽ), prastū́mė K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, R, MŽ, Sut, N, Amb, LL188 1. tr. išstumti pro tarpą: Prastū́mė vežimą pro duris DŽ¹. Gal tik tavo angelai galėtų per jį (langelį) mane prastumti V.Krėv. [Tokio blyno] nelabai gardžiai ir pakramtysi, o pakramtęs pro Adomo obuolį kažin ar labai prastumsi J.Balt. | prk.: Kūlėme pamaži, – prastūmė Grigas, nes tuo tarpu įsidėjo į burną pusėtiną kąsnį duonos V.Kudir. 2. tr. NdŽ, DŽ¹ kiek pastumti darant tarpą: [Kreivėnienė] prastumia langą – tegul vėsos įeina, kol dar ankstus rytas ir musės nepuola V.Bub. Prastumk duris, juo būs šviesiau Šts. | refl. tr.: Vartai [šuns] prasistùmta, ant galo lentos nueita ir įdribta Rm. 3. tr. pražerti, praskirti: Anglis prastūmiau ir pakepiau plonį Ggr. Matau: yra vėžės važiuotos, prastumtas sniegas Šts. Sniegą prastum̃s kely [mašinos], o purvo neišsems Klt. Prastùmk paviršius [pieno] Bsg. Jonas tuojaus sugrįžo atgalios ir, prastūmęs žmonis, ištraukė žmoną, turinčią ant rankų žindomą kūdikį Rp. Prastū́miau padelkas i gavau par snukį Grd. 4. tr. NdŽ į kitą vietą perstumti: Vėsesnin [krosnies] šonan prastùmk puodynelę Klt. 5. refl. Rtr, NdŽ, Ser stumdantis prasibrauti: Sušuko vienas garsiai, prasistumdamas pro kitus, ir atsistojo prieš mane grėsmingai V.Myk-Put. Kol pirmiau atkeliavę prasistūmė pro vartelius, teko Elzei gerokai palaukti Pt. Prasistùmsma pečiais kits pro kitą Vn. Pro žmones sunku prasistùmt, reik su sveikata, vyrel, žmogaus Jnšk. Šiek tiek į priekį prasistūmėm rš. 6. tr. priversti pasitraukti: Vokyčius prastū́mė, i tą kareivį nuvežėm į raudonųjų pusę Krš. 7. tr. atstumti, atsižadėti, paniekinti: Tas žmogus savo pačią prastū́mė, pavarė KII311. Anies ją prastū́mė – nereikia mum tokios Tvr. Kur rasiu tėvą močiutę aš, prastumta vargdienutė? RD84. Ir nusidėjai tuomi, kad savo prastumtąjį neduodi sugrąžint RB2Sam14,13. Nemiprastumki (manęs neprastumki) nuo savęs, ak tėve maloningas! PG. Jis nu savo paties sutvėrimų buvo prakeiktas, prastumtas, sumuštas Kel1881,49. Prastū́miau visus vargus tolyn Jd. 8. refl. iš lėto, sunkiai nukeliauti, persikelti į kitą vietą: Nuo Krokšlio iki Marcinkonių prasistūmėme pėsti viso labo apie dvidešimt kilometrų sp. IX amžiuje žemaičių ir latvių dar neprasistumta iki Baltijos jūros K.Būg. 9. tr., intr. prk. šiaip taip praleisti (laiką), pragyventi, prabūti: Džiaugiesi dieną prastū́męs DŽ¹. Gyvenau iš dienos į dieną, kad tik laiką prastumčiau Pt. Gal kaip nors prastumsiu naktį J.Bil. Išėjo vaikinas, šiaip taip metus prastūmė, o po metų ir grįžta vienas į dvarą P.Cvir. Šimtas metų nepigu prastumti Blv. Kaip kiaulė žieminė pràstumi tus metus, i gerai Pvn. Po operacijos prastū́mė keturius metus Krš. Iš tokių darbinykų niekai: jie tik žiūri, kaip diena prastùmt, o darbas jiem nesvarbu Ps. Dieną pràstumi – smertis arčiau, ir gerai – ko gi senas daugiau belauksi Antš. Žiemą prastū́miau su senu paltu Kt. Jau porą karų prastū́mėm Žal. Taip ir prastùmsu savo gyvenimą Vkš. | Prastū́miau visus vargus tolyn Jd. | refl. NdŽ: Šitie žmonės dar prasistumia šiaip taip be skolų J.Jabl. Vienas, tai ne su šeimyna – prasistumsi A.Vien. Karalius nori prasistumti iki dagos, o tada imti penėti [kiaules] I.Simon. Šiaip taip dar prasìstumam, nėr bėdos Pj. Bėdavojas – iš vyro algos neprasìstuma Trk. Prasistùmties dar galiu be pensijos Pp. Su keliais klėbukais kažin ar prasistùms par didžiūsius speigus Krš. Tam kartui prasìstumias Sk. Prasistùmsim ir su vienu arkliu, kad nėr kito Ėr. Šlakelį pieno pasimelži, bulbelę išsikrapštai, ir prasìstumi Adm. Teip gyvendami, tik prasistùmsim tas dienas Grž. 10. tr. prk. slepiant tikruosius tikslus, padaryti, kad priimtų, prakišti: Prastū́mė savo kandidatą DŽ¹. Net pats galingasis žemės ūkio ministeris neįstengtų tokio potvarkio nei įstatymiškai, nei įsakymiškai prastumti per reformos komisijas! rš. [Vestuves] Kregždė Jonas iškėlė nė advento nelaukdamas, indultu visus užsakus prastūmęs, kad tiktai greičiau J.Balt. | Palauks, kol propsąjunga prastùms (paskirs) mašiną Krš. | refl. NdŽ. 11. tr. prk. įstengti baigti (mokslą): Kokias aštuonias klases prastū́mė ir išvažiavo Krns.

◊ į žmónes prastùmti pasiekti, kad turėtų tam tikrą visuomeninę padėtį: Būtų gerai pamokius rašto, į žmones prastūmus, gal net daktaru kurį padarius, bent felčeriu J.Balt.

pro kar̃tą prastùmti apgaudinėti lošiant: Aš pràstumu pro kar̃tą (kortą), nenorėdamas pralošti stuką Šts.

\ stumti; antstumti; apstumti; atstumti; įstumti; išstumti; paišstumti; nustumti; pastumti; padstumti; parstumti; perstumti; prastumti; pristumti; sustumti; užstumti